Moters tapatumo paieška Europos kontekste

Moters tapatumo paieška Europos kontekste

SKSC soroptimisčių A. Balčiūnaitienės ir N. Petkevičiūtės straipsnis paimtas iš
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos periodinio leidinio „SAVIŠVIETA" , 2014 m. Nr.1

Kiekvieno žmogaus gyvybiniai mechanizmai yra unikalūs ir kartu tarpusavyje labai panašūs. Visi žmonės turi bendrą tapatybę, visi žmonės turi unikalią tapatybę. „Jeigu visi būtume identiški 100 proc., ar galėtume kurti ir būti laisvi bei unikalūs? Jeigu visi būtume skirtingi 100 proc., ar tarp mūsų galėtų įvykti bent menkiausias susitikimas?“ ( Aleksandravičius, 2011). Šios mintys byloja apie žmonių – tokių skirtingų ir kartu panašių - susitikimus šiame laikmetyje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įvyko Lietuvos žmonių susitikimas su kitų Europos šalių žmonėmis. Šis susitikimas ypatingas, nes jame vyksta pažinimo, priėmimo ir bendradarbiavimo procesai, kuriame svarus vaidmuo tenka moterims, kaip žmogaus tapatumo ugdytojoms ir vietinės kultūros puoselėtojoms. Kadangi, kultūra yra žmogaus sugyvenimo su tam tikra vieta būdų visuma, tai moterų vaidmuo naujoje aplinkoje tampa itin svarbiu - išlaikant tautinį tapatumą, formuoti europinį pilietiškumą savyje, šeimoje, sociume ir pan. Kultūrinė kūryba ir kultūros plėtra tautai laiduoja išlikimą, gyvastingumą ir jo stiprinimą.
Nacionalinis tapatumas, jo deramas suvokimas ir puoselėjimas yra pati stipriausia žmones siejanti socialinė jėga. To negalima pakeisti jokiomis ugdymo programomis. Didžiosios valstybės, aiškiai suvokiančios savo nacionalinius interesus, nors ir laikydamosi ES nuostatų, viduje imasi stiprinti nacionalinį kultūrinės kūrybos ir tapatumo tvirtinimą. Tauta, kultūra ir teritorija yra patys svarbiausi valstybės elementai. Tai esminis kultūros veiksnys, veikiantis kaip tautų išlaikymo būdas, laiduojantis išlikimą, gyvastingumą ir stiprinimą. Daugelyje valstybių, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkija, Estija - kultūros politikai skiriamas didelis dėmesys. Europos Sąjunga mums teikia įvairių galimybių stiprinti ir nacionalinį tapatumą, ir savus kultūrinės kūrybos gebėjimus. Tačiau galime pastebėti, kad Lietuva menkai naudojasi šiomis galimybėmis . Lietuva neturi aiškiai išreikštų kultūros politikos gairių, menkai kalbama apie lietuvybę, apie sąsajas su vieta ir tauta, apie nacionalinio tapatumo stiprinimą ir lietuvybės sklaidą Europoje.
Straipsnio objektas – nacionalinis tapatumas ir tarptautinis moterų aktyvumas.
Straipsnio tikslas – supažindinti su moterų nacionaliniu aktyvumu ir tarptautine veikla.
Uždaviniai: trumpai apibūdinti moterų aktyvumą istorinėje retrospektyvoje; pristatyti kultūrinius susitikimus europinėje erdvėje; pateikti moterų soroptimistinio judėjimo veiklą Lietuvoje ir Europoje.
Metodai – literatūros analizė; atvejo analizė.

Moters vaidmuo lietuvių kultūroje
Jau XIX a. pabaigoje Lietuvos moterys steigė draugijas ir įsitraukė aktyvią veiklą. 1911 m., Lietuvos moterų judėjimo pradininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suformuluotas pirmasis Lietuvos moterų politinis siekis „Ieškome teisybės! Reikalaujame žmogaus teisių!“ nepraranda aktualumo ir šiandien. Moterys, norėdamos prisidėti prie Lietuvos kultūros ir mokslo plėtojimo, ryžtingai siekė išsilavinimo, rinkosi naujas profesijas, stengėsi priimti modernaus gyvenimo iššūkius.Šiandien net sunku patikėti, kad tik 1922 m. moterys, kurios pasižymėjo nuolatine išmintimi, atsakingumu ir meile Tėvynei gavo teisę balsuoti. 1920 m., pirmą kartą Lietuvos Respublikos moterys dalyvavo Steigiamojo Seimo rinkimuose ir 1926 m. pirmą kartą iškėlė dvi kandidates: Feliciją Bortkevičienę ir Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, į Prezidento postą. Lietuvos moterys ir dabar labai daug daro, kad Lietuvoje gyventi būtų šviesiau ir gražiau. „Yra daug moterų, kurios aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Tačiau, kad ir kokias pareigas moteris užimtų, niekuomet neturėtų pamiršti, kad visų pirma ji yra moteris – žmona, mama, močiutė. Nes toks supratimas leidžia veikti moteriškai“ – kalbėjo Lietuvos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė istorinėje LR Prezidentūroje Kaune parodos „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“ atidarymo iškilmėse 2012 m. liepos 4 d.
Lietuvių tauta savo istorijoje turėjo daug moterų, kurios galėtų atsistoti greta vyrų tautiniame panteone: turėjusi puikų išsilavinimą - Emilija Pliaterytė, kovojo 1831 metų sukilime, kitaip dar vadinama lietuvių Žana d‘Ark (Jeanne d‘Arc). Žymios Lietuvos visuomenės veikėjos – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana, Meilė Lukšienė, Eugenija Šimkūnaitė, Filomena Taunytė ir kitos daug prisidėjo prie lietuviškos kultūros puoselėjimo. Vėliau daug moterų priklausė Lietuvos šaulių ir skautų organizacijoms, aktyviai sportavo ir buvo pasiryžusios drąsiai ginti savo šalį. Moterims anuomet netrūko nei drąsos, nei ryžto, todėl jos nepasidavė autoritarinio režimo siekiams apriboti moterų organizacijų veiklą, eliminuojant jas iš politinės arenos.
XIX a. pab. vyrai, pirmieji Lietuvos istorijoje vertino moterį ne kaip į biologinę būtybę, bet kaip asmenybę. Lietuviai vyrai siekė surasti moteris, tinkančias į žmonas, o pirmoji sąlyga tam buvo - jos išsilavinimas, ką patvirtina citata iš 1884 m laikraščio „Aušra“: „Pasiturys apšviestas lietuvis geidauja sau šviesios lietuvaitės per pačią". Tai galima vertinti, kaip siekį formuoti inteligentišką Lietuvos visuomenę. - pasakoja istorikė Dalia Marcinkevičienė. (Marcinkevičienė, 2004). Moterims tradiciškai pirmiausia priskiriama socialinė ir švietimo sferos: daugybė moterų dirba gailestingomis seselėmis, auklėmis, gydytojomis, mokytojomis, socialinėmis darbuotojomis ir pan. Tačiau egzistuoja ir daug kitų moterų veiklos įvairių sferų skirtingais istoriniais periodais.

Moterys ir europinės kultūros sklaida

Buvusi sovietinė sistema ir visi jos tikslai buvo nukreipti į maksimalų, kuo greitesnį, rezultato pasiekimą, ryškų autokratinio vadovo vaidmenį, išreikštą hierarchiją, racionalumą ir t.t. Šiai “valdymo mašinai” mažai rūpėjo žmogus kaip individas su savitomis vertybėmis, elgesio normomis ir gyvenimo būdu. Viso ko esmė buvo valstybė, kurios vienu iš elementų buvo žmogus. Hofstede Sovietų sąjungą priskiria aiškiai išreikštos vyriškos kultūros dimensijai, kurioje procesas, priemonės, metodai, bendravimas, bendradarbiavimas, intuicija, jausmai ir t.t. buvo tik iš dalies arba visiškai nesvarbūs. Taigi, ar tikrai pasaulio veidas moteriškėja? Kai kurių mokslininkų (Hofstede, 2001) darbai nurodo, kad vykstantys pokyčiai pasaulyje išryškino moteriškos kultūros dominavimą su savita vertybių sistema.
Moteriškoji kultūra akcentuoja ne tikslo, bet priemonių svarbą, naujų metodų ir formų paiešką, bendravimo ir bendradarbiavimo būtinybę prieš konkurenciją, teigiamą emocinį klimatą, bet ne racionalią įtampą, derybas ir diskusiją prieš struktūrizuotą pokalbį, intuiciją prieš planavimą, šeimą prieš organizaciją, partnerystę prieš socialinių vaidmenų paskirstymą ir t.t. Net ir nevertinant kiekvieno moteriškos kultūros kriterijaus atskirai, galima teigti, kad jie akivaizdžiai keičia globalių ir lokalių procesų kokybę.
Kalbant apie europinės kultūros plėtros galimybes Lietuvos visuomenėje ir moterų vaidmenį joje, tikslinga paminėti Lietuvos moterų savasties ir nacionalinio tapatumo paieškos problemas. Lietuvos statistikos departamento atlikti laiko panaudojimo tyrimai rodo, kad moterys Lietuvoje per parą namų ūkio ir šeimos priežiūros darbams skiria dvi valandas daugiau nei vyrai (Šemeta, 2004). Suprantama, kad jei moterys atlieka praktinius namų ruošos darbus, jas visuomenė paprastai sieja su namų ūkio ir vaikų priežiūra. Lietuvos gyventojų nuomone /62 proc./ vaikų globa iki mokyklos privalo būti motinos rūpestis, kuri vardan vaiko atsisako profesinės bei visuomeninės veiklos. Šią nuomonę beveik taip pat dažnai paremia vyrai ir moterys (atitinkamai 55 proc. ir 49 proc.), o tai rodo, jog pačios moterys linkusios suvokti save atsižvelgdamos į patriarchalinius lūkesčius ir siekti tokio gyvenimo, kuris išstumia jas iš aktyvios profesinės ir socialinės veiklos bei užkerta galimybes įgyvendinti savo socialines teises. Europinės visuomenės sukūrimo šansus Lietuvoje nulemia ne tik tinkamų struktūrinių globos institucionalizacijos priemonių įgyvendinimas, bet ir kultūrinės modernizacijos vėlavimas. Europietiškumo apraiškų stoka lemia tai, jog moteriškoji tapatybė siejama su patriarchaliniais emociniais idealais bei lūkesčiais, kurie Lietuvoje dar gana retai sulaukia kritinių pastabų.
XXI amžiaus pradžioje Europoje prasidėję socialiniai ir demografiniai pokyčiai: mažas gimstamumas, dažnos skyrybos, moterų įsiliejimas į darbo rinką, bylojo ne tik apie struktūrinius pokyčius, bet ir apie moterų emancipaciją bei kultūrinę moteriškosios tapatybės raišką.
Galima pastebėti, kad vis dažniau jaunimas renkasi “minkštųjų” (socialinių ir humanitarinių) mokslų studijas kuriose yra gilinamasi į žmogaus fizines ir psichines galimybes, kurios leistų efektyviai veikti globalizacijos procesų, klimato kaitos ir inovacijų sąlygomis.
Šiandien Lietuvos moterys dar vis nuogąstauja dėl savo identiteto visuomenėje ir nuolat kintančioje aplinkoje. Kultūrinių pokyčių kontekste moterys Lietuvoje atsidūrė lyg ir kryžkelėje tarp lietuviškų tradicinių vertybių, kurios buvo iškreiptos sovietinio laikotarpio, ir vakarietiškos masinės (kuri dažnai populiaresnė) kultūros. Buvusi pakankamai uždara, šiandien Lietuva atvėrė duris įvairioms kultūros, tikėjimams, judėjimams ir organizacijoms. Atsirado galimybė rinktis, o tai dažnai yra labai sudėtinga ir nesaugu. Naujų kultūrų įtaka ir pozityvi ir negatyvi, „apsvaigina“ jaunas moteris, kurios dar neturi pakankamai patirties ir gebėjimų pasirinkti.
Moterys Lietuvoje turėtų aktyviau veikti formuojant lietuviškai europietiškos kultūros elementus (neatmetant, bet objektyviai įvertinant turimas vertybes) ir padėti visuomenei deramai suvokti lietuviškos tapatybės svarbą bei vykstančių pokyčių neišvengiamumą.
Šiandien Lietuvos moterys žengia koja kojon kartu su pasauliu ir laisvai jaučiasi Europoje, tačiau suvokti tikrą moters europietės savastį dar gana sunku. Dažnai moterys yra pasimetusios savo vertybėse, nes tai ką diegė tėvai – neveikia, tai kas globalu yra ne visai aišku. Moterys Lietuvoje turėtų nuolat mokytis gyventi europietiškai, naujomis sąlygomis ir, tuo pačiu, mokyti kitus, išryškinant naujos patirties privalumus ir trūkumus. Būtent moterys - ta jėga, kuri savo vaikams ir aplinkiniams gali perteikti Europinės kultūros vertybes, dvasingumą ir emocionalumą.
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, atsikūrė ir tarptautiniai klubai. Plačiai žinomas pasaulinis Rotary judėjimas, anksčiau jungęs tik vyrus, šiandien skatina savo žmonas dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tam įkurtas tarptautinis Vidinio rato judėjimas, jungiantis rotariečių žmonas, drauges, seseris ir mamas. Jauni šeimos nariai aktyviai dalyvauja klubo Rotarakta veikloje. Šis judėjimas gali būti pavyzdžiu, kaip puikiai visa šeima gali aktyviai reikštis tarptautinėje visuomeninėje veikloje. Šalia formuojasi ir moterų tarptautiniai klubai, tokie kaip Zonta, Vidinis ratas, Maltietės, Soroptimistės ir kt.
Soroptimistinė veikla keičianti moterų gyvenimus Europoje
Šiandien Lietuvoje palengva formuojasi “klubinė visuomenė”, kurioje kiekvienas pilietis randa savo būdui ir gyvenimo stiliui artimą visuomeninę veiklą dažnai tarptautiniuose klubuose. Viena iš tokių tarptautinių darinių yra Lietuvos Soroptimisčių Klubų Sąjunga (LT SI) vienijanti Lietuvos Soroptimisčių klubus, įvairiuose Lietuvos miestuose - Kaune, Vilniuje, Alytuje, Raseiniuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Pasvalyje ir Šilutėje, kuriuose buriasi įvairių profesijų ir verslo pasaulio moterys.
Tarptautinė Soroptimisčių (TS) organizacija (Soroptimist International - SI) yra pasaulinė laisvanoriška profesionalių moterų organizacija, kurių veikla skirta pagerinti moterų bei mergaičių gyvenimo kokybę vietinėse bendruomenėse ir visame pasaulyje.
TS jungia daugiau nei 91.000 narių 127 šalyse. Moterys bei merginos, vykdydamos ir įgyvendindamos projektus, aktyviai kovoja už žmogaus teises, už moters lygiavertę ir orią padėtį visuomenėje. TS buvo įkurta 1921 m. Auklende (Oakland), Kalifornijoje, JAV. Pats žodis soroptimist verčiamas iš lotynų kalbos žodžių „soror“ ir „optima“ reiškia „geriausia moterims“ , o verčiant iš graikų kalbos reiškia „geriausia sesuo“. Kaip nevyriausybinė organizacija TS turi konsultacinį statusą Jungtinių Tautų Ekonomikos ir Socialinių Reikalų Taryboje (ECOSOC), taip pat turi savo atstovus Jungtinių Tautų centruose Niujorke, Ženevoje, Vienoje, Romoje, Nairobyje ir Paryžiuje.
LT SI bendradarbiauja su Pasauline Tarptautine Soroptimisčių organizacija ir yra SI Europos federacijos narė.
Tarptautinė soroptimisčių Europos Federacija (Soroptimist International Europe - SIE). Pirmas klubas Europoje buvo įkurtas Paryžiuje 1924 m. Jo steigėja dr. Suzanne Noel 1930m. įkūrė Europos Soroptimisčių Federaciją. TSE yra padalinta į šalių Sąjungas Federacijos viduje. TSEsudaro 24 Sąjungos (Vokietijos sąjunga, Prancūzijos sąjunga, Italijos sąjunga ir tt.). Nors klubų skaičius Sąjungoje gali kisti, minimalus klubų skaičius sąjungoje turi būti septyni klubai. TSE vykdo savo veiklą 58 šalyse, kuriose yra 1257 klubai, jungiantys 35.000 narių. TSE sąjungos bei klubai inicijuoja projektus, arba kuria juos, kad pagerintų moterų bei mergaičių gyvenimo kokybę visame pasaulyje. Projektų įvairovė labai plati nuo projektų, skirtų užtikrinti kokybišką geriamą vandenį, sanitariją ir tuo pačiu pakelti gyvenimo kokybę. TSE lobistai tarptautinėse ir Europinėse organizacijose, kaip ir jų narės šalys bei bendruomenės kovoja už žmogaus teises bei lyčių lygybę, darnų vystymąsi ir taiką per tarptautinę gerą valią, draugystę ir supratimą. TSE organizacijos teikia pagalbą ir veikia vietiniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Lietuvos soroptimisčių sąjunga, įsteigta 1996 metais, subūrė penkis klubus – Kauno, – du Vilniaus klubus, Klaipėdos ir Tauragės. Dabar po Lietuvą išsibarstę devyni klubai. Soroptimisčių klubų projektai remia neįgalių vaikų integravimą į visuomenę (Kauno, Vilniaus); aukštesnio išsilavinimo siekiančius gabius vaikus iš nepasiturinčių šeimų (Šilutės, Klaipėdos ir Panevėžio), daugiavaikes šeimas, smurtą patyrusias moteris ir merginas, kūdikių, bei senelių globos namus (Kauno, Klaipėdos, Pasvalio, Raseinių). „Dirbdama matau, kaip šis klubas iš tikrųjų keičia jam priklausančių moterų gyvenimus: propaguojame ne tik moterų saviraišką versle, bet apskritai ir verslo etiką, kuriame įvairius socialinius bei kultūrinius projektus. Itin sėkmingais projektais galima vadinti iniciatyvą „Lazeris moterų priešvėžinių ligų diagnostikoje“, ją organizavo Vilniaus senamiesčio klubas, taip pat bendrą Lietuvos klubų projektą „Gamta – visų mūsų rūpestis“, jis įvertintas Tarptautinės soroptimisčių organizacijos geros praktikos prizu“, – pažymėjo buvusi Lietuvos soroptimisčių klubų sąjungos prezidentė Danutė Speičienė.
Europos soroptimisčių federacijos prezidentė paskelbia savo dviejų metų kadencijos devizą ir veiklos gaires. Viena iš tokių veiklų buvo tema „Vanduo ir gėlės“. Lietuvos soroptimistės aktyviai įsijungė į gėlių sodinimą ir miestų fontanų atnaujinimą, Kaune Rotušės aikštėje atgaivintas J.Zalenso geriamo vandens fontanas ir suformuota šalia jo esanti gėlių klomba . Šio projekto iniciatorėmis Lietuvoje buvo teksto autorės: Asta ir Nijolė. Džiugu paminėti, kad ši iniciatyva buvo pastebėta ir palaikyta Kauno miesto savivaldybės ir verslininkų, ko pasėkoje dauguma anksčiau apleistų žemės plotelių sužydo margaspalvėmis gėlėmis, visuose Lietuvos miestuose, kuriuose veikia soroptimisčių klubai.

Šiuo metu Lietuvos Soroptimisčių klubai vykdo įvairius tarptautinius ir nacionalinius projektus.

2012 – 2014 metais vykdome iškilios visuomenės veikėjos G. Petkevičaitės – Bitės projektą kuris yra skirtas įžymių Lietuvos moterų pagerbimui
Nuo 2012 – 2014 vykdome projektą “Prieš prekybą žmonėnis“ kartu su Danijos Soroptimisčių Klubų Sąjunga.
Nuo 2002 kartu su orientacino sporto entuziastais švariname Lietuvos miškus, upių ir Baltijos jūros pakrantes.
Nuo 2000 bendradarbiaujame su Ežerėlio jaunimo ir suaugusių centru, Slaugos namais bei visa bendruomene. Padedame jiems įkurti Kartų centrą, remiame paskaitomis, knygomis, žurnalais ir kita labdara.
Nuo 1992 aktyviai dirbame švietimo, aplinkos apsaugos, kultūrinio paveldo, tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei sveikatingumo srityse.

Mūsų veikla taip pat susiduria su įdomiais ir kartais nelabai patraukliais Kauno regiono administracijos sprendimais, kurie reikalauja didesnio dėmesio ir atsakomybės. Dažnai mūsų keliamos problemos atrodo bereikšmės, o sprendimai nepriimami. Ar galime ką nors pakeisti šiandien, ar atidėkime viską rytdienai? Atėjo laikas tarti svaresnį mūsų soroptimisčių žodį ir galime teigti, kad mes galime daug ką padaryti, veikdamos lokaliai, mąstant globaliai.
Dar ir šiandien nėra aišku, kiek visuomeninis - Soroptimistinis judėjimas Lietuvoje gali prisidėti prie pilnos moterų savasties ir pilietybės Europoje ir pasaulyje įgyvendinimo? Tačiau akivaizdu, kad moterys, aktyviai dalyvaudamos tarptautiniuose judėjimuose, tarsi bitelės neša į savo avilius geriausias patirtis įgytas europinėje erdvėje ir tuo pačiu, dalinasi lietuviška kultūra ir moteriška savastimi.
Soroptimistės savo jėgomis ir padedant kitiems tarptautiniams klubams rengia projektus, dalyvauja įvairiose tarptautinėse programose (Šiaurės šalių dienos Reikjavike; Tolerancijos - Aarhus, Izmir ir kt.), konferencijose ( Gentas, Las Vegas, Sankt-Peterburgas, Bergenas), kongresuose (Amsterdamas, Berlynas). Daugiausia ir labai įvairių projektų parengta bei įgyvendinta bendradarbiaujant su Danijos, Islandijos ir Vokietijos klubais. Kaunietės pasirengusios prisidėti ir prie Lietuvos gražinimo - ekologinėms problemoms neabejingus kauniečius turėtų sudominti projektas “Mylėkime ir švarinkime miškus ir upių pakrantes” .
Kauno soroptimisčių klubas yra pirmasis moterų tarptautinis klubas, prieš dvidešimt du meus įregistruotas miesto Savivaldybėje. 1992 m. klubui įteikta chartija, bylojanti, jog jis priimtas į tarptautinį soroptimisčių judėjimą ir priklauso Europos federacijai. Į klubą susibūrusios įvairių profesijų moterys - inžinierės, pedagogės, medikės, verslininkės - randa ir kitokių prasmingų bei visuomenei naudingų užsiėmimų. Soroptimisčių klubas pratęsė tokio paties sambūrio, Lietuvoje veikusio 1937 metais, tradicijas, jo atkūrimo Kaune iniciatorėmis(1992 m.) buvo keturios kaunietės moterys - Vilija Pažemeckienė, Aelita Skaržauskienė, Eugenija Vagnerienė ir Rūta Urbanskienė.
Kauno soroptimisčių klubo dvidešimtmečio proga 2012 m. rudenį susirinko klubietės ir jų draugai apžvelgti nuveiktų darbų, pabendrauti tarpusavyje, bei su garbiais svečiais: Kauno meru A. Kupčinsku, Kauno Rotušės ceremonmeisteriu K. Ignatavičiumi, ir kt. Dalykinei paminėjimo pusei buvo skirtas seminaras “Lyderystės pamokos Soroptimistėms”, kurį vedė Soroptimisčių judėjimo Europos federacijos prezidentė, Pasaulio SI prezidentė Hanne Jensbo iš Danijos. Moterys diskutavo apie tai, kaip profesinėje bei visuomeninio gyvenimo srityse siekti darnos, pozityvumo, optimizmo ir tinkamai adaptuotis europinėje aplinkoje.

Top of Form

Išvados
                      Moterys, visais laikmečiais, norėdamos prisidėti prie Lietuvos kultūros plėtojimo, ryžtingai siekė subalansuoto išsilavinimo, rinkosi įvairias profesijas, stengėsi priimti modernaus gyvenimo iššūkius. Jos nepaliaujamai aktyviai dalyvavo ir dalyvauja kultūriniame savos aplinkos gyvenime.
                      Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daugelis aktyvių ir profesionalių moterų įsijungė į tarptautinių klubų veiklą, kartu puoselėdamos savo nacionalines kultūrines tradicijas ir jas skleisdamos europinėje erdvėje.
                      Moterų dalyvavimas tarptautiniame soroptimistiniame judėjime įgalina jas labiau pasitikėti savo nacionaliniu tapatumu integruojantis į europinę aplinką ir užsitikrinant Europos piliečio statusą.
Bottom of Form

Literatūra
AleksandravičiusP.(2011).Filososfinis ir biologinis žmogaus asmens tapatumas ir unikalumas.// LOGOS, liepa –rugpjūtis, 68-75p.
Butler, J. (1999). Gender Trouble. New York: Routledge.
Internetinis puslapis: http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/soroptimistes-moterys-nenusileidziancios-vyrams-2871#ixzz2kM41HUR2/žiūrėta 2013 11 05. Internetinis puslapis: www.soroptimist.lt/ žiūrėta 2013 10 25
Jakubavičienė I. (2012) Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei . //Istorija. Mokslo darbai, 87 tomas.
Hofstede G.(2001). Cultures Consequences:Comparing Values, Behaviours Institutions and Organizations across Nations. Thousand Oaks, CA:SAGE.
Marcinkevičienė D. (2004). Civilinė metrikacija ir santuoka sovietinėje Lietuvoje 1940-1969 m. //Istorija. Mokslo darbai , 73 tomas.
Marcinkevičienė, D., Praspaliauskienė, R. (1999). Moters įvaizdžio transformacija moterų spaudoje 1975–1997 m. Feminizmas, visuomenė, kultūra. Red. kol. A. Žarnowska ir kt. Vilnius: VU leidykla, p. 61–67.
West, C., Zimmerman, D. H. (1987). Doing Gender. Gender and Society 2: 125–151. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2004/3 (teminis numeris), ISSN 1392-3358

Informacija apie autores:

Asta BALČIŪNAITIENĖ – lektorė, Užsienio kalbų institutas, VDU. Adresas: Donelaičio g. 52, Kaunas, Lietuva. Tel: +370 37 327845. Fax: +370 37 327845.
a. balciunaitiene@ukc.vdu.lt.
Nijolė PETKEVIČIŪTĖ – profesorė, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, VDU. Adresas: S. Daukanto g. 28, Kaunas, Lietuva. Tel: +370 37327855. Fax: +370 37327857 .
n.petkeviciute@evf.vdu.lt.