Eiti kartu – tai pradžia
Būti kartu – tai progresas
Spręsti kartu – tai vienybė
Dirbti kartu – tai sėkmė
(H. Kissinger)
Language:

Gruodžio 10 -oji - Žmogaus teisių diena

1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos (JT) Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tai buvo pirmasis istorijoje tarptautinis dokumentas, visuotinai pripažįstantis, kad visi žmonės nuo pat gimimo turi vienodas teises ir laisves (aktas išverstas į 360 kalbų).
 
Iniciatyvą gruodžio 10 d. atminti 1950 m. iškėlė Jungtinės Tautos ir  skatina valstybes minėti Žmogaus teisių dieną.
 
 Kasmet šią dieną Europos parlamentas įteikia Sacharovo premiją. „Reporteriai be sienų" kasmet įteikia žmogaus teisių premiją.
 
Lietuvoje šią dieną Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras rengia mažąjį kino festivalį, kurio pagrindinė tema - žmogaus teisės.
 
Lietuvoje žmogaus teisės saugomos, remiantis Jungtinių Tautų Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
 
Mes esameTarptautinės Soroptimisčių  organizacijos  narės, todėl ir mūsų veikla skirta pagerintimoterų bei mergaičių gyvenimo kokybę vietinėse bendruomenėse ir visame pasaulyje. Mūsų veikla turi būti nukreipta , kad moterys ir merginos siektų ir įgyvendintų savo asmeninį, kūrybinį ir kolektyvinį potencialą bei turėtų lygias galimybes stiprios, sveikos ir darnios visuomenės kūrimui.
vykdydamos ir įgyvendindamos projektus savo klubuose,  aktyviai kovokime už žmogaus teises, už moters lygiaverčią ir orią padėtį visuomenėje. Pritraukime į savo klubų ir Sąjungos veiklą  gabių teisininkių ir siekime  bendradarbiauti su Lietuvos žmonių teisių gynimo asociacija, kad būtų skleidžiama informacija apie soroptimistinį judėjimą Lietuvoje, supažindinkime su mūsu organizacijos vizija, misija ir uždaviniais.
 
Stebina  tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktų tyrimų rezultatai; Lietuvos žmonės labiausia nepatenkinti dėl šių teisių apsaugos:
 
  • Teisė turėti ir pasirinkti darbą.
  • Teisė į teisingą darbo apmokėjimą.
  • Teisė į deramą gyvenimo lygį.
  • Teisė į socialinę apsaugą.
  • Teisė į savalaikę ir kokybišką medicininę pagalbą.
  • Vaiko teisė gauti tinkamą paramą iš valstybės, kad būtų apsaugota jo teisė į mokslą.
  • Senyvo amžiaus žmonių teisė į socialinę apsaugą.
  • Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą teisme.
  • Nusikaltimo aukų teisės.
  • Teisė į nuosavybės neliečiamumą.
Visaiškai neadekvati visuomenės nuomonė,  kad geriausiai apsaugotos žmogaus teisės Lietuvoje:
  • Tikėjimo ir religijos laisvė.
  • Tautinių mažumų teisės.
  • Teisė į žodžio laisvę.
Tai matome, kad mūsų soroptimisčių darbams dirba labai plati.
Tai būtime pasiruošusios įgyvendinti soroptimistinį moto:
Pagerinti moterų bei mergaičių gyvenimą lokaliai ir globaliai.
 
 
 
Ir dar trumpai
 ISTORIJA apie Žmogaus teisių asociacijos kūrimą Lietuvoje
1988metais grupė žymių to meto  Lietuvos visuomenės veikėjų, mokslininkų, teisininkų, gydytojų, rašytojų ir disidentų parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją. Tai buvo istorinės svarbos dokumentas davęs pradžią oficialiam Lietuvos žmogaus teisių judėjimui Lietuvoje.
 
1990 m. gruodžio mėnesį įvyko steigiamasis Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos suvažiavimas. Buvo išrinkti Asociacijos vadovai ir komitetas. Ši Asociacija buvo nevyriausybinė organizacija, savo veiklą grindžianti Baigiamuoju Helsinkio aktu, Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir kitais tarptautiniais žmogaus teises reglamentuojančiais dokumentais.  Tai buvo pirmoji oficiali organizacija ginanti žmogaus teises Lietuvoje. Iki tol šiomis teisėmis rūpinosi Bažnyčia ir Lietuvos Helsinkio grupė (įsteigta 1976 m.).  Pirmuoju jos vadovu tapo akademikas Antanas Buračas, o Garbės pirmininku žymus disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės signataras Viktoras Petkus. Su juo Asociacijoje pradėjo dirbti nemažai Helsinkio grupės narių.
 
Vėliau Asociacijai pirmininkavo žinomas Lietuvos širdies chirurgas profesorius Arimantas Dumčius ir Lietuvos rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Asociacijos komitetas itin svarbiu Lietuvai laikotarpiu reiškė savo kategoriškus reikalavimus išvesti iš Lietuvos okupacinę SSSR kariuomenę, telkė žmones renkant parašus dėl jos išvedimo iš Lietuvos,  pareiškimus Jungtinėms Tautoms, tarptautinėms organizacijoms (JTO, Amnesty International ir kt.) ir to meto SSSR prezidentui Michailui Gorbačiovui dėl kruvinių 1991-ųjų metų Sausio 13-osios įvykių Lietuvoje.
 
Subūrusi apie 110 narių Asociacija jaunųjų dalyvių entuziazmą ir disidentų sukauptą patirtį pavertė svaria Lietuvos visuomenine jėga žmogaus teisių gynimo srityje. Parengti dokumentai ir siūlymai Lietuvos parlamentui (Seimui) rengiant Respublikos Civilinį ir Baudžiamąjį Kodeksus, keičiant senuosius ir priimant naujus įstatymus pagrindinėse teisės srityse , kurios reglamentuoja žmonių ir valstybės santykius, rodo svarų Asociacijos indėlį į nepriklausomos teisinės Lietuvos valstybės atkūrimą. 1997 metais Dakar mieste Senegale Asociacija tapo Tarptautinės Žmogaus Teisių Lygų Federacijos (FIDH) nare korespondente. Į šią lygą įeina 64 asocijuoti mariai ir 41 narys korespondentas. Lygos nariai nuolat dirba Jungtinių Tautų Organizacijoje, Europos Taryboje, Europos Sąjungos sekretoriate. 1999 metais spalio mėnesį Tarptautinės Helsinkio federacijos (IHF) generalinės asamblėjos metu, kuri vyko Helsinkyje Lietuvos žmogaus teisių Asociacija tapo jos pilnateise nare. Ši federacija turi konsultacinį statusą prie Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų Organizacijos. 2004 m. Lietuvos žmogaus teisių Asociacija  tapo Tarptautinės žmogaus teisių gynimo lygų federacijos (FIDH), o 2007 m. – Europos žmogaus teisių asociacijos (AEDH) nare.
 
Lietuvos Žmogaus teisių asociacija vykdo Lietuvos policijos areštinių monitoringą prieš pareigūnų kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką bei žeminantį elgesį sulaikytų asmenų atžvilgiu. 1998 metais atliktų tyrimų su nepilnamečiais ir 1999 metais su visomis sulaikytųjų asmenų kategorijomis rezultatai vienareikšmiškai įrodė, kad per  60 procentų sulaikytų asmenų patiria teisėsaugos pareigūnų smurtą ar kitokį žeminantį elgesį. Asociacija leidžia savo naujienų biuletenį “Pozicija”. bei ketvirtinį žurnalą „Pozicija. Nuomonės“. Kasmet rengia ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje tarptautinės Helsinkio Žmogaus Teisių Federacijos leidžiamam leidiniui Human Rights Developments bei šios Federacijos rengiamai ataskaitai Europos saugumo ir bendradarbiavimo apžvalginei konferencijai. Daugelis Asociacijos komiteto narių baigė Lenkijos Helsinkio fondo surengtas Vasaros arba Žiemos žmogaus teisių mokyklas, dalyvavo stažuotėse šia tema Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje. 2005 metais Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku buvo išrinktas jos signataras žurnalistas, „Pozicijos” leidinių vyriausiasis redaktorius Vytautas Budnikas. 
 
Prie Asociacijos veikia kelios darbinės grupės: Policijos priežiūros komisijai vadovauja komiteto narys Stasys Kaušinis, prekybos žmonėmis tyrimų komisijai – komiteto narys rašytojas Vytautas Girdzijauskas, darbo klausimų komisijai – komiteto narys Petras Grėbliauskas, vaikų teisių – Marija-Nijolė Bikauskienė,  moterų teisių – Aurelija Kuzmaitė .Asociacija iš esmės yra Lietuvos Helsinkio grupės veiklos tęsėja. Joje dalyvauja Lietuvos Helsinkio grupės nariai sovietmečio disidentai Stasys Stungurys  ir Albertas Žilinskas.